- žiaugsėti
- žiáugsėti vksm. Ligónis pradė́jo žiáugsėti, vémti.
.
.
žiaugsėti — žiaugsėti, i ( ėja, o), ėjo KŽ, žiaugsėti, žiaugsi, ėjo žr. žiaugčioti: 1. Rtr, Rk, Jnš, Alv Vaikas žiaugsi, t. y. vemti nori, verčia vemti J. Kai ankišė doktorius šaukštelį gerklėn, tai kai pradė[jo] žiaugsėt, net apsivėmė Ml. Jis pradėj[o]… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiauksėti — žiauksėti, i ( ėja), ėjo DŽ, NdŽ 1. = žiaugsėti 1: Girdžiu, kad žiauksi, ogi daboju – stovi girtas ir vemia Š. 2. = žiaugsėti 4: Šunytis žiauksi ir žiauksi per naktis DŽ. žiauksėti; išžiauksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atžiaugsėti — tr. žiaugsint atvemti: Busilas vaikam atžiaugsi varlių, gyvačių Vlk. žiaugsėti; atžiaugsėti; pažiaugsėti; sužiaugsėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pažiaugsėti — žr. pažiaugčioti: Ligonė pažiaugsėjo ir biskutį geriau pasidarė Vrn. žiaugsėti; atžiaugsėti; pažiaugsėti; sužiaugsėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiaugsėti — žr. sužiaugčioti: Mirt tai nesunkiai numirė, sužiaugsėjo bent du kartus kaip ir vemt, ir gatava Slm. žiaugsėti; atžiaugsėti; pažiaugsėti; sužiaugsėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaugsėjimas — sm. (1) → žiaugsėti 1: Griovių jau esu prisikasęs iki žiaugsėjimo. Ir dabar dar turiu kasti? M.Katil … Dictionary of the Lithuanian Language